Korinio ryšio tinkluos

Korinio ryšio lizduos peri liūdnos sirenos.
Nelaimingos ir vienišos žiūri į senkančią upę
Skyla lukštas ir kalasi inkšdamos kulkos
ir iššaudo žodžius kaip medžius po vieną, po vieną.

Plaukti mokantys išteka gėlėmis Vilnele - it venom
Juos praryja Neries burna išsižiojusi...
Vilniaus peizažas dabar - ištisos žodžių kapinės
Korinio ryšio tinkluos nebekaukia sirenos.

Įspėjimo mygtukas neveikia - pasibaigia karas ir ginklai
ir bežodžius eilėraščių žiedus sudžiovina herbarais.
Laimingus. Susikibusius rankom. Su adresu ir pašto ženklu.
Sirenos negailestingai mus išjungia iš tinklo.