vilkai

per pečius liejas šiltas lietus
žvaigždėmis pusto juodą padangę
prarajoj
laikas aidu užlūš
grįžtu ten
kur jausmai vilkais
staugia

atnašauju lyg ainių žynys
savo speigo nugairintą sielą
nulašės
kraujo skonio lašu
žodžiai skylantys
skrenda
pavėjui

neplasnosiu naktiniu drugiu
aš į šviesą stiebiuosi
ir vėlei
ilgesys gimdo žydrus
sparnus

skrisiu ten kur tavęs
neturėjau