savo kekšėms rašau
sagtimi į kaktą
rašikliu iki kraujo braukau
per pasišiaušusias
kentaurių nugaras
jei dar paklaustumei apie ką
atsakyčiau tik tiek
jūsų visų taip vadinami
eilėraščiai yra a la tokie
blankesni už traiškanas
ir lygiai taip pat
neryškūs
savo nekaltybę aukojant
nebepamenu jau
visų sprendinių ir verdiktų
na tarkime jog
buvau pavartojęs kažko
stipresnio nei alus
saldesnio ar aštresnio gal
nei agurkai griežinėliais
supjaustyti
ar pipirais nubarstytas
ir iešmu pervertas šašlykas
apsvaigęs gerokai buvau
ir koks skirtumas
pagaliau tuo metu
kai vapaliojimai
neaiškesni
už malkų traškesį
iš gerklės sklido
žinau tik tiek
jogei buvo aptemę
ir gal brėško jau arba
švito kol galų gale
begalybės ženklu virtau
iš nepatenkintojo
ir nuskriaustojo
lyg su pačiu nelabuoju
būčiau sulygęs
iš jo menkos karalystės