Alatas (2d.)

Alatas penktadienio vakarą grįžęs po darbo pavakarieniavo, persimetė keliais žodžiais su tėvu ir nuėjo į savo kambarį. Tėvas gyveno virtuvėje.

„ Ką gi veikti? Ką man sugalvoti? Juk rytoj šeštadienis, gal pasikviesti Dainą? Visai nieko merga, tik laikosi atstumo, arti neprisileidžia. Ir aš valdausi. Labai noriu, kad manyje įžiūrėtų fainą bachurą. Darau viską, kad nesuprastų mano kėslų. Bet kantrybė baigiasi. Pažįstami jau daugiau kaip mėnesį ir nieko. Net nebuvo momento suartėjimui, vis kas nors sukliudydavo“– jis pašoko iš lovos ir išėmęs iš striukės kišenės telefoną puolė skambinti.

„ Vėl nesiseka, kur ta merga prapuolė? Kodėl neatsiliepia? Gal kas nors papasakojo jai apie mane? Gaila būtų. Seksova. Jaučiu, kad su ja bus man viskas gerai. Noriu sekso. Tikrai man pavyks“, – paskambino dar kelis kartus. Telefonas tylėjo.

Tik vėlai vakare kai Alatas žiūrėdamas kažkokį filmą pradėjo snausti, pasigirdo skambutis.

„ Tikrai Daina, “– pagalvojo jis ir neapsiriko.

– Atleisk, kad taip vėlai skambinu, radau praleistus tavo skambučius. Negalėjau prieiti prie telefono, juk žinai, kad mums uždrausta darbo metu naudotis telefonu. Tik dabar baigiau darbą.

– Viskas gerai. Nurimk. Skambinau, nes noriu pakviesti rytoj tave į pasimatymą. Rytoj juk jubiliejus – šešios savaitės kaip susipažinom. Manau reikėtų atšvęsti. Prie mūsų prisidėtų ir mano geras draugas. Tu jo nepažįsti, supažindinsiu ir su jo mergina. Faina pana, abi greitai susidraugausite. Pasakojau, kad esu sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, todėl mūsų susitikimą planuoju „ Žemaičių pirkioj“, visai netoli. Gegužiukuose, ten tikrai labai gražu, viskas žalia. Kaip į tai? Tai sveikatingumo sodyba. – atsidarė kambario durys ir įėjo tėvas, nutraukdamas pokalbį.

– Rytoj paskambinsiu. Pagalvok. Labai norėčiau, kad sutiktum.

– Ko nori? – paklausė tėvo. – Matai, jau miegu.

– Išnešk kibirą ir išpilk į miesto kanalizaciją. Juk puikiai žinai, unitazas užsikimšęs, nedirba. Dabar pats laikas, visi jau miega, niekas nepastebės. Be to visa smarvė eina į mano kambarį, dar prikrovei pusę kibiro... Pauostyk, gal tada susiprotėsi išnešti. Juk tavo eilė.

                      – Kodėl aš? Sėdi visą dieną namie, ėdi ir krauni, o man – nešk. Gerai, nešu paskutinį kartą. Kviesk santechniką ir tvarkyk, juk nieko neveiki. Žinai, labai laukiu, kada išvažiuosi į kaimą pas tą bobą. Gal dar kokią ožką padulkinsi... – tėvas šoko prie jo ir ėmė mojuoti kumščiais.

                      –Baik. Pakviesti policiją? Papasakoti kaip užmušei motiną? Varyk iš šia su savo šūdais. Ir nesirodyk man akyse. Dink! – po minutės užsidarė kambario durys ir Alatas išgirdo lauko durų trenksmą. Tėvas išnešė kibirą.

„ Aš jį priversiu išsinešdinti. Net mergos negaliu atsivesti į namus. Dabar mokėk už pirtį. O dar šampanas, gėlės, užkanda... Jau sugalvojau planą, pripilsiu į arbatą migdomųjų. Užmigs, tada ir išdulkinsiu. Va, planas jau ir paruoštas. Taip ir padarysiu. Kol tėvo nėra, nušvilpsiu iš stalčiaus vaistų, tikrai spėsiu. “

                      Grįžo tėvas piktas, paliko kibirą tualete ir nuėjo į virtuvę. Alanas girdėjo atkemšamo sidro butelio garsus ir grasinimus. Keiksmai liejosi be perstojo, bet greitai nurimo. Matyt pasibaigė sidras.

„ Dabar vaikščios po koridorių iki ryto“ –mąstė jis. „ Priversiu išsinešdinti. Darysiu tai ką noriu“.

Buvo jau gerokai po vidurnakčio kai jis užmigo. Miegojo neramiai, sapnas keitė sapną. Paryčiui prabudo suirzęs ir neramus. Ir sapne jam nesisekė. Po audringų sapnų pajuto po užpakaliu drėgmę, vėl privarė į lovą. Tai, matyt, vietoj sekso. Nors toks liko pėdsakas!

Nuėjo į tualetą, pasikeitė patalynę ir vėl atsigulė. Miegas išgaravo.

„ Vis per tas kales! Na, Daina, laikykis. Viską suplanavau. Turiu dvi tabletes „Leponex“, atjungs tave taip, kad galėsiu dulkinti per abu galus kaip norėsiu ir kiek norėsiu. Žiūrėsim, ką pasakysi atsipeikėjus. O, idėja – reikia viską filmuoti, paskui pateiksiu į internetą. Tegul visi pasižiūri. Neliečiamoji... “

Laikydamasis sugalvoto plano, atsikėlęs susirado seną filmavimo kamerą ir tik tada nusiramino, viską sudėjo į krūvą ir vėl užmigo.

Prabudo lygiai dešimtą ryto, nieko nesapnavo, buvo ramus ir susikaupęs. Nusiprausė, atsigėrė kavos ir tik tada paskambino Dainai.

– Na kaip, mano drauge, pabaliavosim? Užtikrinu, tau tikrai patiks. Skambino draugas, žadėjo irgi ateiti su mergina. Bus smagu. Ar nusprendei?

– Atvažiuosiu į pirtį, atveš brolis, bet tik su viena sąlyga – neieškok progos seksui, dar mažai pažįstami, kad atsiduočiau. Tegul mūsų santykiai būna šviesūs ir padorūs. Ateis ir tam laikas, neskubink manęs.

– Gerai, suprantu tave ir duodu žodį – nesikabinėsiu ir neįkalbinėsiu. Bus taip, kaip nori. Tai septintą susitinkam. Iki, mieloji. Nekantriai lauksiu, – ir padėjo ragelį.

„ Na, gražuole, lauk malonumų. Su kaupu atlyginsiu, tik išgersiu porą „Viagros“, kad būtų jausmų garantija. “ – veidą perkreipė pasitenkinimo šypsena.

Susidėjo visus būtinus „daikčiukus“ į kišenę ir buvo pilnai pasiruošęs vakarui. Paskambino tėvas iš Lieporių turgaus, iš savo kiosko, kur pardavinėjo čeburekus ir paprašė iškepti jų daugiau. Jie buvo jau paruošti ir sudėti į šaldytuvą.

Tai jų biznis, papildomos lėšos, kurias gaudavo pragyvenimui. Tik kaskart iškildavo problemų su mėsos faršu, supirkinėdavo visą savaitę pigesnėmis kainomis, pridėdavo (net neįsivaizduojate) bet kokį pagautą šiltakraujį gyvį. Tai galėjo būti ir katės, ir žiurkės, kurias abu gaudydavo naktimis, išpildami privarytą kibirą į miesto kanalizaciją ar traukdavo iš spąstų rūsyje. Ši medžioklė nešė pelną. Iš kur pirkėjai gali sužinoti? Buvo naudojama daug prieskonių, įvairių žolelių ir visi buvo patenkinti. Skanu.

Alatas sukrovė į krepšį iškeptus čeburekus, sėdo į autobusą ir pasiekė turgų. Prie kiosko langelio stovėjo grupė jaunuolių, matyt atvažiavę į ekskursiją ir jau laukė savo skanėstų. Greitai viskas buvo parduota ir tėvas su sūnumi uždarė langelį, užrakino duris ir grįžo atgal į namus.

– Žinai, reikės dar prigaudyti žiurkių, turiu mažai mėsos, o ir rytoj juk turgus. Tešlą paruošiau, mėsa irgi paruošta. Gal eitum į rūsį, spąstuose turėtų būti įkliuvusių, parnešk ir padėk jas sudoroti., – sūnus nieko neatsakė, tik paėmė nepermatomą juodą plastikinį maišą ir išėjo pro duris.

Grįžo su geru pusmaišiu. Nudyrė kailį, išskrodė ir sudėjęs į mėsmalę viską sumalė. „ Užteks rytdienai, “– pagalvojo ir sumaišė su paruošta mėsa. „ Jokio kvapo, jokių

įtarimų. Padėsiu tėvui ir man atsipirks visos išlaidos tai kalei. O jeigu ir ją sumalti? Užtektų mėsos geram mėnesiui... “

Laikas bėgo labai greitai. Čeburekai buvo paruošti ir Alatas nuėjo į savo kambarį ruoštis susitikimui su Daina.

„ Reikia paimti termosą, arbatžolių, saldumynų ir užkandžių. Cukrų ir kavą rasiu pirtyje, žadėjo savininkė. Puodeliai, lėkštutės, šaukšteliai irgi bus. „Viagrą“ išgėriau, gal ir kiek per anksti, bet geriau veiks. „ Leponex“ įsidedu iškart į megztinio vidinę kišenėlę, kai pripilsiu arbatos į puodelį (o gal norės kavos?), paklausiu kiek dėti cukraus ir tada įmesiu tabletes. Išmaišysiu gerai ir paduosiu... “

Planas buvo paruoštas ir jis sėdo į taksi: „ Netoli čia, gerai, nebrangiai kainuos, grįšim tik rytoj, visa naktis su manimi ir atjungta merga! “

Pakilia nuotaika įžengė į vidų ir ėmė laukti. Šeimininkė paprašė susimokėti iš anksto. Jis atsiskaitė ir netrukus išgirdo kaip privažiavo mašina ir iš jos išlipo draugė su broliu.

– Supažindink mus, nors ir netikėtas, bet tikrai malonus susitikimas, – Alanas ištiesė ranką ir maloniai nusišypsojo, nors mintyse juokėsi iš abiejų.

– O kur tavo draugas su mergina?

– Greitai atvažiuos, ji gydytoja, ją užlaikė dėl vienos ligonės būklės,

todėl truputį vėluos. Nepergyvenk, sėskit abu, galim visi palaukti, – padavė Dainai puokštę. Brolis liko patenkintas, neįžiūrėjo nieko blogo. Vaikinas kaip vaikinas...

– Tai gal važiuosiu, o tu, sese, jei būsiu reikalingas – skambink. Gerai?

– Gerai, Taduk.

Likę dviese, susėdo prie stalo ir Alatas pasiūlė atsigerti arbatos.

– Turiu labai skanių saldainių  – šokoladiniai, o viduje vyšnia. Daug suvalgius galima ir pasigerti. Jei nenori arbatos, gal kavos?

Daina papurtė galvą. Ji jautėsi labai nepatogiai, kalba nesimezgė. Pasiūlymą eiti pasikaitinti irgi atmetė.

– Kai atvažiuos draugai, tada ir eisime. Nekišk man tos arbatos. Paskutinį kartą valgau aštuonioliktą valandą, laikausi tokių maitinimosi taisyklių. Tu gerk, jei nori. Man atsibodo laukti. Gal sugalvojai, kad kažkas turi atvažiuoti? Man toks jausmas, tiesiog norėjai pabūti su manimi, – Alatas tylėjo, bandė paaiškinti – matyt draugas neatvyko, nes mergina užstrigo darbe:

– Žinai, kaip su tais medikais... Kuriam nors ligoniui pasidaro blogiau ir privalo būti prie jo. Dar palaukim.

– Paskambink jam, viską ir sužinosim.

Alatas surinko savo senojo telefono numerį, bet, aišku, niekas neatsiliepė. Jis dar daug kartų skambino, bet veltui.

– Matyt kas nors rimto. Visada laikosi žodžio, – paskui perskaitė žinutę, kurią dar būdamas namie pasiuntė iš senojo telefono:

– Štai žinutė. Rašo, kad bus už geros valandos. Lauksim? Matai, nemelavau, pasitikėk manimi, laikausi mūsų susitarimo. O dabar atsigerk arbatos ir nusiramink.

– Gerai, tik be cukraus ir saldainių.

„ Pagaliau... Va dabar ir prasidės... “

„Viagra“ jau senokai veikė ir jis nervinosi dėl neįprastos būsenos. Užvirino vandenį, užplikė arbatžoles, supylė į puodelius, į vieną  įmetė cukraus ir tabletę ir pradėjo šaukšteliu maišyti. Daina žiūrėjo į jį ir šypsojosi. Gal pastebėjo vaistų efektą?

Netikėtai pasigirdo motoro gausmas, kuris sumaišė visas kortas. Ji prišoko prie jo ir stumtelėjo link lango:

– Turbūt jau atvažiuoja – mašinos šviesos tiesiog apakino ir mergina

nukreipusi žvilgsnį į jo rankas, pastebėjo puodelyje neištirpusias tabletes. O mašina apsisuko ir nuvažiavo. Jie vėl liko dviese.

                      „ Dabar viskas aišku. Tai velnias... Tuojau bus viskas atvirkščiai, ne aš, o jis miegos saldžiu miegeliu... “

                      – Tai kur ta arbata? Paduok puodelį, sau tai pasidėjai, o man? – jis skubiai ištiesė jai skirtą ir maloniai šypsojosi. Atėjo eilė jai „šypsotis“ – pavaidino, kad nugėrė gurkšnį ir

paprašė, kad nueitų patikrinti temperatūrą pirtelėje:

                      – Eik, mielasis, pažiūrėk –  kai jis atsuko jai nugarą ir pravėrė pirtelės duris, Daina skubiai sukeitė puodelius ir šūktelėjo: – niekur neik, pirma išgerkim arbatos, aš nusirengsiu, pirtis tikrai jau bus įkaitusi, ateik.

                      „ Pagaliau... Tuoj viskas prasidės... “

                      – Na ir pridėjai cukraus! Bet tiek to. Labai skani arbata. Ko taip žiūri į mane? Gerk.

                      Kai Alantas priglaudė puodelį prie lūpų, Daina pastebėjo koks jis susijaudinęs ir kaip dreba jo rankos. Suprato:

                      – Gerk ir nelaukim nieko, eime pasikaitinti, – nusiėmė megztinį, sijoną ir liko tik su prigludusiais prie kūno marškinėliais.

Jis žiūrėjo išplėstomis akimis ir tarsi sustingęs nesugebėjo ištarti nė žodžio. Apėmė keistas jausmas. Jis tirpsta, akys pačios atsijungia ir nieko negalima padaryti. Susmuko ant suolo. Dabar žiūrėjo nemirksinčiomis akimis. Viską girdėjo, viską jautė, bet nepajėgė net krustelėti. Atsijungė ir smegenys. Jis prasmego į liūną, kuris vis gilyn traukė kūną. Išnyko laikas, garsai ir vaizdai. Gulėjo atmerktomis akimis, buvo tarsi suparalyžuotas, nejautė jos prisilietimų, o ji atsegusį kelnes stipriai užrišo jo „pasididžiavimą“ surastu ant grindų kaspinu ir pritvirtino užrašą su palinkėjimais ir nufotografavo telefonu. Paskui paskambino broliui ir su juo išvažiavo, palikusi „išpuoštą“ gražuolį gulėti... Broliui nieko nepasakojo. Tik nusprendė atkeršyti. Kai brolis ją išleido prie namų ir nuvažiavo, ji nuskubėjo prie Prūdelio, kur rinkdavosi pedikai. Rado apsikabinusius tris sėdinčius vaikinus ir pasiūlė susitikti su ketvirtu. Užrašė adresą, paaiškino kaip rasti „ Žemaičių pirkią“ ir grįžo į namus.

Rytas buvo apsiniaukęs. Alatas pramerkė akis ir apstulbo, buvo nuogas, greta sėdėjo trys nepažįstami ir gėrė arbatą. Jis vis dar buvo bejėgis, raumenys sustingę, buvo sunku atlikti bet kokį judesį. Palaipsniui sustingimas dingo, atsisėdo ir tik tada pajuto kas įvyko. Pagriebęs nuo stalo gulintį peilį, smeigė artimiausiam į šoną, bet tuo viskas ir pasibaigė. Neturėjo tiek jėgų ir smūgis buvo tik žaidimas. Vyrai greitai surinko savo daiktus ir pabėgo juokdamiesi iš jo.

Dabar Alatas suprato kas atsitiko. Ir vėl nesėkmė. Liko atminčiai tik užrištas kaspinėlis ir telefone atsiųsta nuotrauka. Susirinkęs išmėtytus drabužius apsiverkė. Ilgai raudojo, paskui prisiekė atkeršyti.

Grįžęs į namus, tėvo nerado. Virtuvė buvo tuščia. Suradęs paslėptą sidro butelį atsigulė į lovą, įdėjo šiaudelį ir pradėjo siurbti. Taip sugriuvo dar vienas planas pasimylėti.