Rašyk
Eilės (71932)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šturmanas Geležėlė, kietai užmigo ant šaltų, rūsyje, įrengtų narų.  Apsivertęs ant kairiojo šono, susapnavo pirmą, keistą ir pranašišką sapną. Pajautė, kad jį kažkas švelniai palietė ranka kaktą  ir ėmė švelniai glostyti galvą, pečius, liemenį... Sapne pažino, tai buvo jo senas pažįstamas iš Holivudo. Tikras pasaulio pažiba -Arnold Švarc  Zingleris. Jis turėjo patyrimą  daugelį klausimų, - motinystės reikaluose taip pat. Jautrus žmogus. todėl jis neatsitiktinai aplankė seną savo pažįstamą.   Šturmaną jis laikė jaunesniu savo  broliu.  Arnoldas  tarė: -Broli, turiu pasakyti tau gerą naujieną... -tu laukiesi... -Niu-niu... - Ką tu mun saką, Arnolda? -Negali būti... -Nors, gerai pagalvojęs  prisiminė, - ką gali žinoti? - Apžiūrėk, broli.
      - Gerai aš tave apžiūrėsiu, ir jei reikės, būsiu tavo vaikų pribuvįjas ir krikštatievis.. Arnoldas švelniai ėmė glostyti,  spaudinėti Geležėlės pilvą. Arnoldas nusišypsojo ir paklausė:
      -Ar tau tai atsitiko pirmą kartą? Šturmanas atsakė:
       - Ne, -tai jau antras kartas. -Pirmą kartą buvo atsitikę prieš 10 metų, per Visagino kantri festivalį. -Tuo kart, dėl žaibo iškrovos pastojau, ir... -turėjau dramą...  Po Cezario pjūvio, man išbiro, berots, 12 vaikelių. Neteko man jų auginti ir prižiūrėti, Jie greitai užaugo ir išsibarstė kas sau. Vieni tapo politikais, kiti komikais, dar kiti avantiūristais. Tik viena  Dalytė liko Lietuvoje, šiuo metu vadovauja Lietuvos Generaliniam Štabui. Taip greitai prabėgo 10 metų,  Generaliniam štabui baigiasi kadencija. Dalytė ir kiti generolai turės apleisti visus postus ir išeiti į atsargą. Man, šturmanui, labai gaila, bet kartu ir džiugu, -per dešimt metų Lietuva sustiprėjo, tapo galinga, -pilnateisė NATO nare. Tiesa pasakius, liko daug  ne padarytų darbų, bet ką padarysi. Dabartinio „Generalinio štabo“ kadencija baigiasi, -baigiasi ir mano, kaip šturmano kadencija. Pasitarsim su burlaiviu „Lietuva“ -Baltoji gulbė kapitonų Jūzapu, -nuspręsim ką daryti? -Geriausiu atveju teks paleisti Generalinį štabą ir išplaukti į ilgą kelionę, į tolimus kraštus. -Ten, neramiose  kraštuose, bandyti kurti naujus „Generalinius štabus“ paralelines, su patariamuoju balsu, vyriausybes,  telkti žmones, - telkti, kad galėtų pasipriešinti klastingiems Petrapilio chirurgo- Rytų Kibeno Peno sumanymams. -Turėjau viską pergalvoti ir  pasirinkti. Pasirinkau taip, kad nepalikčiau Lietuvą nežinioje ir apsisprendžiau. -Broli, tik tau tai sakau... Viskas lieka tarp mūsų, kad niekas, niekam,   ne mur-mur... -Ša-ša, duok man ausį, aš tau tyliai pasakysiu.... -Kai pasirodė žalieji pagonys, jiems netrukdžiau, -tikėjausi, bet, kai praėjo pusė kadencijos, ir pamačiau ką jie krečia, pamačiau kad jie griauna Lietuvos valstybės pamatus,  neiškenčiau, ir...  aš pastojau, -Rek  Lietuvi naujo „Generalinio štabo“-su patikimas naujais generolais. -nelengvai, broli, buvo apsispręsti...  bet  pasiryžau. Kas bus, tas bus. Tikiu Lietuvos žmonių išmintimi ir jaučiu, kad jie sugebės, iš  manyje, šiuo metų, esamu 15 ambrionų atsirinkti geriausią.  
    Išklausęs Geležėlę, Arnoldas Švarc Zingleris palingavęs  galvą,  tarė šturmanui: -Turiu Tave  nuliūdinti, buvo 15, betliko tik 9. -Šeši sunyko ir pasišalino... -Liko 9, bet atrodo, kad protingi ir labai judrūs.... -Va, šturmane, atrodo užčiuopiau, -va.. rankom mosikuoja, kažką vienas kitam sako, net grūmoja; -nu-nu-nu, -Aš  būsiu pirmasis, -Ne, aš... -Aš būsi...  
     -Viskas gerai, šturmane. Dar kiek lukterėkim, kol pribręs, ir aš Tau padėsiu, -pabūsiu pribuvėju, - padėsiu jiems išvysti šį, netikėtumų ir kovų  kupiną pasaulį.  
       -Gerai broli, aš pasiruošęs, -sutiko šturmanas.. Arnoldas Švarcas ėmė glostyti šturmanui šonus ir pilvą. Geležėlė sudejavo ir susikaupė, - Ša-ša, šturmane, būk pasiruošęs  operacijai... ir švelniai prisiglaudęs prie šturmano pilvo, pasiuntė žinutę mažyliams., -tyliai uždainavo:....
                                         Kai man blogai-nėra kam pasiguosti,
                                         Labais sunku tą tylą išsklaidyt,  
                                         Paimk mane lyg neregų už rankos,
                                         Paimk mane ir   nieko nesakyk...

 Štumane, jau laikas, -pilvas pučiasi. -Teks daryti Cezario pjūvį, ir išsitraukė ilgą- aštrų peilį. Atmatavęs sprindžiais, -prilietė ašmenys prie Šturmano pilvo ir atvėrė ertmes trijose vietose; du šonuose, vieną priekyje. Tai padaryti buvo būtiną -dėl saugumo, kad išvengti grūsties... Atsargiai, po vieną, ėmė imti kūdikius, abiem rankom, po vieną, griebė už kojų ir purtė. pasigirdo  išvydusių pasaulį vaikelių klyksmas. Paskutinieji trys, - du berniukai ir viena mergaitė, iššoko patys ir ėmė sparčiai ropinėti grindimis ir krykštauti' Chi-chi, chi-chi.. . Vaikeliai buvo sveiki, augo kaip ant mielų.   Arnoldas baigęs operaciją, nusiplovė, nusišluostė  rankas ir kartu su Šturmanu džiaugėsi greitai augančių vaikų krykštavimu. Šturmanas Geležėlė, išsitraukė iš kišenės flakonėlį su stebuklingu gėrimu-Patrova-70“, pats užsipylė ant  pilvo žaizdos stiprybės eleksyro. Trys pjūviai, tai ne visai Cezario pjūvis, pavadinkim Antonijaus- Aurelijaus pjūviais. Apšlakstytos  eleksyru,   žaizdos kaip mat sugijo, -kaip nebuvę. Šlakeliu praskalavo burną, ir nurijo. Šturmanas nebuvoskupus, - pavaišino ir brolį Arnoldą, pačepsieję  lūpomis, - vienas kitam nusišypsojo.
                 Vaikai ropinėdami grindimis, netruko paaugti, ir atsistojo. Šturmanas atsistojo taip pat ir ėmė stebėti kaip Arnoldas  paėmęs vaikus už ranku, eina rateliu apie Šturmaną ir dainuoja:
                                           
                                                  Ir veski  mus per lygumas ir kalnus,
                                                  Kur naktį  mėnuo miega debesy,
                                                  Žvaigždės perlais puošia tavo plaukus,
                                                  Sakau tau  ačiū, -ačiū, kad šalia esi.
          Šturmanas Geležėlė prabudo. Šaltojoje buvo  vėsu ir liūdną. Jis gulėjo vienas, -prisiminė  sapne matytus  vaizdus ir patirtį, kurie  liko atmintyje. Netiktai, kažkur šalia nuovados,  jiis išgirdo balsus:
  - Paleiskit Geležėlę... -Paleiskit šturmaną Geležėlę.
    -Laisvė, - laisvė, -laisvė... Subarškėjo daboklės durų skląstis ir įėjo Lietuvos šerifas Pasagėlė
    -Šturmane... -Jūs laisvas. -Lipki iš rūsio. 
Šturmanas lietais žingsniais išlipo laiptais, - lietais, plačiais  jūreiviškais žingsniais, nužingsniavo  link skanduojančios minios. Minia jį pasitiko džiaugsmingai plodami: -Valioooo, -Valiioooo, šturmanui Geležėle, i valioooo  ir uždainavo:, -                                               Paimk mane lyg neregų už rankos,
                                                    Paimk mane ir   nieko nesakyk...  
                                 
                                                  Ir veski  mus per lygumas ir kalnus,
                                                  Kur naktį  mėnuo miega debesy,
                                                  Žvaigždės perlais puošia tavo plaukus,
                                                  Sakau tau  ačiū, kad šalia esi.
2019-05-07 19:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-10 21:13
Erla
Reik gerai prisilupt ka toki parašit o da daugiau prisilupt ka suprast.
Mokitis be klaidu rašit nekados nevielu.
1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą