Rašyk
Eilės (72573)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10403)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Greitai bėga laikas. Šiandieną jubiliejus... “ – pasižiūrėjo močiutė į veidrodį ir nustėro:
„Negi tai aš? Negali būti! “
Atsisėdo virtuvėje į savo vienintelę kėdę prie stalo ir priešais jos akis praplaukė visas gyvenimas. Štai ji – mažutė su mama eina takeliu per žydintį sodą, dar pasodintą senelio. Štai ji – mama veda į pirmąją klasę, o čia išleistuvės, pirmas gyvenime šokis – valsas su pirmąja meile...
Praplaukė debesėliu jausmai, pavirtę į grėsmingą debesį. Papūtė vėjas ir jis nutolo, išrinkęs kitą kelią, prisišliejo prie juodo debesies ir nuplaukė už kalvos, pasislėpė už miško ir daugiau jo nebematė.
Laikas bėgo toliau, negailestingas, nerūpestingas, šviesus ir spindintis, krintantis prinokusiais lietaus lašais, šlapdriba, lengvomis snaigėmis.
Viskas pasikeitė. Štai tas dirginantis, sūrus ir saldus gyvenimo skonis... Mokslai, šeima, pirmasis pirmagimio verksmas, pirmieji žingsniai, naujas elementorius...
Tada dar dažnai prisimindavo savo mamą, o tėvą – gal jo visai ir nebuvo? Dabar sulaukė savo jubiliejaus.
Vienui viena močiutė sėdėjo prie stalo. Žinojo, jos pasveikinti niekas neateis, niekam nereikalinga, visi ją pamiršo. Dukra – toli, vyro jau seniai nebėra.
Šią naktį jis sapnavosi. Vis kvietė pasivaikščioti po parką. O ką čia jau vaikščiosi, kai kojos sunkiai juda. Jis bandė suimti jos ranką ir prašė atleisti už tą neištikimybę, kuri seniai juos išskyrė. Močiutė sapne atitraukė ranką, stumtelėjo ir jis ištirpo. Dažnai jį sapnuodavo, bet dabar žinojo būdą kaip juo atsikratyti, tik stumtelėti...
Draugės visos jau seniai išėjo, liko nuotraukos, prisiminimai, liko tas šviesus jausmas širdyje, kurio dabar taip trūko.
Šiandien jubiliejus ir ji nusprendė: „ Eisiu į kirpyklą, nusidažysiu plaukus, nusipirksiu tortą ir šampano“
Sunki kelionė trūko tris valandas, nors ir kirpykla, ir parduotuvė buvo čia pat. Grįžo į namus ištynusiomis kojomis, skaudančiais klubais, nusimetė batus ir basa nušlepsėjo į virtuvę. Neskubėjo dengti stalo. Susirado savo jaunystės nuotraukas – štai ir jos pirmoji meilė! Sudėliojo jas priešais save ratu, padėjo po lėkštelę, įpylė po taurę šampano ir pati su jais atsisėdo.
Vėl prieš akis praplaukė gyvenimas. Tyla. Ji sustingo žiūrėdama į sieną priešais, kur kabėjo sieninis laikrodis. Tyla... Girdėjo tik savo sunkų kvėpavimą. Su kiekvienu laikrodžio tiksėjimu ji tolo į kažkur.
Ten buvo šviesu, kvepėjo žydinti pieva, dar kur ne kur žibėjo neišdžiuvę rasos lašai ant lapų.... Štai pirmos žibuoklės, lakštingalų trelės paupiais, rudeninė „Bobų“ vasaros migla. Štai iš jos išnyra keista būtybė, negirdimais žingsniais artinasi sukeldama širdyje baimę. Kūnu prabėga virpulys. Ir tik garsus šuns Rudžio lojimas išsklaido nerimą. Juk tai dėdė Antanas, jų kaimynas. Grįžta su pilna pintine baravykų.
Sėdi močiutė vieniša, ne, jos nėra. Čia likęs tik kūnas. Ji ten, toli, klaidžioja seniai nevaikščiotais takais, girdi garsus iš praeities, jos uoslę pasiekia jazminų kvapas. Mylimojo pirmoji puokštė, tai jo vienintelė dovana...
Už lango jau visai sutemo, užsidegė gatvėse šviesos. Nutilo klajojęs visą dieną vėjas. Ir jis susirado savo pastogę. Gal ir jis kaip močiutė, nesulaukęs dėmesio klaidžiodamas ieško šviesių akimirkų, šiltų jausmų?
Nutilo gatvėse garsai, seniai jau sumigo kaimynai. Tiktai mėnuo nepalieka jos, apšviečia tuščias lėkšteles ir pilnas šampano taures. Vienatvė... Viena tarp žmonių, tarp daiktų ir savo minčių. Vienatvė...
Į tavo sveikatą, mieloji. Močiutė prisitraukia taurę, išgeria kelis gurkšnius  ir atsisėda balkone, stebėdama ryškų rudeninį dangų. Vienui viena... Visi jau ten, aukštai... Artėja ir jos kelio pabaiga.
„Ateisiu greitai ir aš pas jus, laukit“ –  močiutė išgeria dar kelis gurkšnelius ir pastato tuščią taurę. Su gimtadieniu!
2019-05-07 10:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-09 00:03
Mužik Super Star
Prisiminiau savo senelius. Vaizdinga ir deja, gyvenimiška. Galėtų būti didesnio kūrinio pradžia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 21:38
eventail
Ne, tema kaip tema. Jos pateiktis (man norėjosi), kad išsiplėstų į monologus, dialogus per prisiminimus ar kaitaliojant siužetines linijas, įterpiant tsm tikras detales, vietas ir pan. Nekalbu jau apie kokį Meterlinką, bet gana atsisukti į R. Granauską, B. Radzevičių ar S. Šaltenį, Šatrijos Raganą. Skausmo tema liečia žmogų. Jūsų tekstas, kaip kai kurie rašytojai mėgsta (neprisimenu dabar kuris iš rusų klasikų) rašo perrašydamas ir praplėsdamas kaskart parašo romaną.
Tema gera.
Rašybos klaidos buvo: truko (trukti, trunka), ištinusios (ištino).
Rašykite ir užliūliuokite. Mėgstu skaityti ilgesnes nei 200 psl.knygas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 20:32
satrijakalnas
Prašom išversti į literatūrinę kalbą, nieko nesuprantu tų jūsų sapaliojimų. Gal ši svetainė kita kalba?
Dieve, kokie jūs bejausmiai. Niekuomet nelinkiu blogo, bet prašau likimo, tegul jums taip nutinka kai sulauksit vieniši brandų amžių. Atsigręžkit į savus, pagalvokit apie savo beširdiškumą.
Kai ne kurie parašo vieną sakinį ir tą beprasmį (ką jau kalbėti apie meninę išraišką) jūs nesiūlot išmesti ir laukti kol kitiems atsibos rašyti.
Žinau, kad jokios meninės vertės neturi,visai neplanavau, bet specialiai įdėjau, kad pamatyčiau kokio intelekto žmonės mane supa, koks jų mąstymas, kuo gyvena.
Dėkoju už malonius pasisakymus. Pati nuspręsiu – likti šiame žemo intelekto šaršalyne ar ne.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 18:56
ONYX
Kalbiejau daugeu abėm šliukšlių dižės paėtams biat kat jau šytaip pati Pilieda... Vot ėmeu yr piargalvojau sava paziciją iž ėsmies. Nu yr tykrai miegėjam če gal nia vėta šytoj sviatainėj vot jau nervoja tyktai. Jūkš jūkš iž če! Atėjkit komet vysėm kytėm acibos spauzdynt!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 17:23
ČakoPelėda
O nepagalvojai, ONYX, kad mes patys ir esame atsakingi už tai, kad štai toks rašinėlis nebebūtų, kaip kad pats sakai, rašykų vidurkis? Nejaugi nesinori aukštesnio lygio prozos skyrelyje, daugiau perspektyvių,  talentingų autorių, kad visiems kitiems būtų į ką lygiuotis, iš ko mokytis? Galų gale, kad būtų ką skaityt :D Nors jau nebežinau, ar tai realu...

Jei didžiajai daugumai tenorėsis žarsyti nepelytas pagyras, guosti, ar patiems guostis, kad štai, aš siekiu ten kažkokį mistinį rašyko vidurkį, nes pora poetų papenketino, tuomet ta kokybė ir toliau risis. Kam stengtis, jei bet kokį š aprašius visi tau plos atsistoję? Ir apskritai, kam mums literatūrinėje svetainėje literatūra, ar ne?

Nebūtina tapt Nobelio premijos laureatu, kad atskirti š nuo vaško. Ir keistas tas skirstymas į senus ir jaunus, ypač spėliojimo būdu. Yra tiesiog literatūra, užuomazgos į literatūrą arba, o būna ir taip, nėra ir tų užuomazgų. 

Sorry, visai į lankas nyklydau, tiesiog pamąsčiau, kad jau tas vertinimas šitaip išsigimė, gal tikrai visai neblogas sprendimas būtų išvis jo atsisakyt :(
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 15:52
ONYX
Jus baikyt gazdinti jauni žmonias vot pavizdžiuj če jum vysiškas rašik'o vydurkis. Pažūrėkit kada patis y vedradis nu bian kėk krytiškai niat niažinau...

Jeusmas kytąkart kat vėni nobėlei yr pulicėrei če lankasi :D

Rebilitoju ta proga kytaip niagaliu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 12:43
April is the cruellest month
šatriada, paklausykit manęs!
suprantat, šatriada, Jūs suprantate mane? štai pabendravot pusvalandį - su gydytojais, su mumis. kodėl Jums neugrįžus pas kaimynę? niekam neįdomi Jūsų skurdi realybė, nie kam! supratot?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 11:54
satrijakalnas
ČakoPelėdai tai ne koks kūrinėlis ar prisiminimai, tai skaudi realybė. Taip gyvena mano kaimynė, kuriai padedu kiek galiu: nuperku maistą, užlekiu kokiam pusvalandžiui pabendrauti, nuvedu pas gydytojus.Aišku, meninės vertės tikrai nėra.Tiesiog dalinuosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 11:08
Klaudijus Sulavarvis
taip, taip, Jūs gerai darote - jokių haiku daugiau!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-07 10:23
ČakoPelėda
Rodos, pasakoti sugebate, bet labai jau banali tema ir nuobodus siužetas, jei taip galima pavadinti tuos prisiminimus.
Rankos lavinimui bet koks rašinėlis tik į naudą, bet jei vertinti kaip literatūrą, tai būtų maždaug 2.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą