Kokia tu čia graži, pageltusioje nuotraukoje ant komodos.
Toks žvilgsnis nesutrikdomai ramus,
o veidą puošia sruogos garbanotos.
Tau čia tik 23-eji. Gegužė sveikina tave žiedais rasotais.
Dar nežinai, ką ruošia tau lemtis –
jaunystės vizijose laimė išsvajota.
Nepažinau tavęs tokios, kai neišblėsę jaunos tavo godos.
Tik atversta gyvenimo knyga,
lemtis dar neima, o tiktai duoda.
Nepatikėjai laimės pažadais - nueitas kelias ne šilku išklotas,
bet išdidi, kantri ir vedina vaikais,
tu praėjai ir sąvąją Golgotą.
Žiūriu į veidrodį - ten veidas lyg nuo tavojo nukopijuotas -
kaip gera savyje matyt tave,
nes laikas netektim jau išmatuotas.
O aš dažnai jaučiu, kad tu visai šalia, ir man tada atrodo,
galėčiau apkabint ir pasislėpti tavyje,
jaukumas jausmo tampa man paguoda.
**********
Gegužę žydi tiek gražių gėlių, atnešiu mėgstamiausių tau –
kvapnių alyvų puokštę žemei atiduodu.