šiandien nieko nepirkau
nieko nepardaviau
kai iš nieko atėmęs nulį
išėjau medžiot kentauro
mačiau kaip girtas senis
atsitrenkęs į taksofoną
laižo kraujuotą kumštį
kaip artėjant užmiesčiui
ant horizonto linijos
kabo rūkas
kėkštas ant benzopjūklo
šaukia
arlekine - pasižiūrėk - tavo saga
žolėmis nuriedėjo
vos ištrūkus
einu medžioklėn
lydimas žvilgsnių
iš apleistų laužaviečių
lyg paties juodžiausio sapno
į mane žiūri juodos akys
pikto angies vaiko
nors to ir to negali būti
greičiausiai tai iliuzija
šis vaizdas
nebesuvokia laiko
kai sutemus sankryžoms
stabdžių kaladėlės
prievartauja tuštumą
darosi baisu lyg
vietoje rūpintojėlio
regint
akmeninę murakamio
avį
bet neišgirsi
pagalbos šauksmo
tik neaiškią
kaip tolimas
vandens čiurlenimas
ajakso pažemintos
kasandros raudą
nuo kurios smilkiniuose
aidas atsimuša skiemenimis
tankėja pulsas
ir kažkas į ausį
šnabžda
a o ma o