Eteriai

Ore prieblandos ir žiedadulkių siena.
Mintys atsitrenks į ją, kai
valiai viskas atverta teesie – na
juk tai vien afrodiziakai.

Ir mano asmeninė tiesa
jokiu būdu neišskirtinė. Tiesiog virtinė
žinojimų plokštelėm. Ištisa
grandinė vaizdų. Kai kurie girti. Nė
akimirką atskiri kitokiais nebuvo, o tie
kurie priešingai, amžinai blaivūs –
ne aukso gabalai... Vos
kruopelės. Ir tai ne jų kaltė.

Štai akimirksnis. Joks jis.
O paliko įtampą. Ir ne veltui.
Susimokėjo man, sunkių krovinių keltui,
Ir jau kitoj pusėj laimingas juoksis.

Taip ir praėjo dienų sumos,
pamiršusios mėnesių kaimynus.
O dar plius ciferblatų tamsumas.
O ir vyzdžių skaidrumas minus.