iš mane paliekančių
plakasi tirštesnis oras
ir kondensuojasi
debesys
negalima tikėti
savarankiška jų galia
galite mane palikti
ir nebesiartint
aš bevelyčiau
pasilikti pasaulyje
tame kuriame
viskas yra sapnas
sapnas kurį aš pamečiau
kai mane žadinote
aš pamečiau sapną
jis žinoma yra tik sapnas
sapnas visada yra tik sapnas
nei per daug logiškas
nei per daug
saitais susijęs
nei per daug protingas
nei per daug įžemintas
nei ką
jame nebuvo mendelejevo lentelės
ne
bet man jis atrodė nepaprastas
mylimųjų mūzų
pirštais kedentas
apdainuotas sirenų
jis nebuvo pririštas odisėjas
tuomet kai aš išsilaisvinau
jis nebuvo vanduo
kurį išlaisto daugiabučio senės
ne
bet buvo džinė
kojas įmerkusi butelyje
ir nektaras
žuvingo tvenkinio
pakraštyje
sapnas įspėjo
kad ir be vandens
galima skęsti
norint surasti sapną
reikia mąstyti
kaip sapno herojai
mąsto
bet pirmiausiai
reikia ganyti avis
paskui ilgai jas skaičiuoti
stovint vietoje
reikia bėgti nuo priešo
kol atsivers šulinys
kai tau gudriai meluoja
negalima suabejoti
kai į tave šaudo
negalima atsišaudyti
mįsles reikia minti
minkles reikia minkyti
ir mindyti
norint išbsiblaivinti
nuo kerų
reikia šaltu lietumi
apsilieti
reikia sulaukti paukščių
skrendančių į tave
dūstančius reikia imti
už kaklo ir laukti
kol praplauks ešerys
o pasirodžius ežiui rūke
eiti palei spygliuotą
gyvatvorę
žinau žinau
esu kaltas
aš vėlavau pabusti
bet laikydamas ranką
tau tarp šlaunų
o kitą uždėjęs
sau ant peties
galėčiau prisiekti
aš to nenorėjau
viską žinau ko reikia
bet kažkuriąnakt
besapnuodamas
aš pamečiau
savo sapną


lempininkas





