Žingsnis tarp jausmo ir iliuzijos

Liečiame jausmu erdvę, skiriančia mus.
Su tavimi mūsų laikas nėra tik laikas,
Su tavimi man laikas -amžina tyla.
Liečiame erdvėje aistrą, skandinančia mus.

Šioje erdvėje mes dviese, mūsų niekas nemato,
Šauk mane, prašau, mūsų tyloje, aš Tavę išgirsiu.
Tyliai nuskęsiu, tavo glėbyje.
Prisilietimu pasakysiu „ tai mūsų erdvė“ .

Glamonės, nuogas kūnas, tyla...
Mes vis dar jaučiame savo erdvę, jaučiame savo tyla.
Ašarą nubraukus jausmą, klausiu:
„Ar myli mane“?


O Tu atsakai „ pasidžiaukime tyla“.