Kai sužaliuos žolė
Mūs ašarų sūrių palaistyta
Kai sužydės žiedai
Sugrubusių mūs rankų palytėti
Kai paukščiai sučiulbės
Sušildyti išsiilgto akių gerumo
Kai medžiai stiebsis šakomis
Iškeldami į dangų mūsų svajones
Kai žmonės viens kitam šypsosis
Sujaudinti aplink atgijusios gamtos
Tai bus įvykęs vėlei naujas virsmas
Skelbiąs pavasarį, kaip visados!