Vienatvės šešėlis blaškos po sielą
Kviečia bemieges naktis
Dažo pasaulį su spalva nemalonia
Draskos lyg piktas žvėris
Nieko nenori girdėti, suprasti
Nieko jam švento nėra
Kiekvienam sutiktam jis taikos įkasti
Visas jautrus lyg žaizda
Kitiems kas pasiseka
Jam be džiaugimos
Vieną temato save
Tarsi paskendęs,
Be laimės buvimo
Tarsi gūdžioj naktyje
Ranką ištiesti ir širdį paliesti
Bando kiti
Bet jis atstumia tą
Taip jau yra, kad sielai gaivinti
Be noro vidinio netgi Saulės galia
Bejėgė, melsiuos už tave,
Drauge mielasis, sudaužęs tu širdį,
Vėl pabandyk tapt Šviesa,
Tavo gerumą aš nuolat atminsiu,
Ir vėl ir vėl
Melsiuos aš
UŽ TAVE.