Rašyk
Eilės (71624)
Fantastika (2149)
Esė (1685)
Proza (10268)
Vaikams (2482)
Slam (55)
English (1083)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Justea Justea

Girlianda

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Rytais kalbos apie Tomą Sojerį ir tvorą, apie Pavogtą grožį ir Liv, apie motorolerius ir Šri Lanką, apie Madeirą ir lagūnas, apie Labanoro miškus ir himną verkiant, apie Triksterį – slenksčio dievą ir tarmiškų žodžių pamokas – suleidžia mus į vienas kito kambarius, kur dairomės ir norim pasilikti. Po tokių iškalbėtų saulės pagalvių žaidynių – prunkščiam, beveik kaip per Kalėdas pernai, kai bandėm atnarplioti susipynusią eglutės girliandą. Iki to momento, kai pirmą kartą taip stipriai tada susipykom. Aš visą naktį gailėjaus, kad liepiau tau miegoti svetainėje – ryte taip trūko tavo apsivijusių rankų ir kojų.

Pameni, tą sankryžą, kur per pirmą pasimatymą išgirdai, kad noriu valgyti (man tai prilygo kone stebuklui) ir nusivežei mane picos. Žinoma.

O aš dabar kaskart, važiuodamas po tiltu, virš kurio rieda traukinys, sugalvoju norą ir mili sekundę prisimenu tave. Ir tavo smagų juoką, matant mano nuostabą, kai man pirmą kartą tai papasakojai.
Arba kaip tąkart leidai man verkti be paaiškinimo ir išvirei makaronų sriubos su raidelėm.

Arba vakar, kai ant priekinio mano mašinos stiklo prie mano darbo palikai man raštelį. Visą kelią iki Kopenhagos – galvojau apie tai, kad buvai ten atvažiavęs.

Nustebinau tave pikniku prie rajone esančio ežero. Gal šitai užsimiršo per trisdešimt metų? Tada buvo apniukus diena ir aš tikrai norėjau pamiršti. Tu tik valgei, sakei kaip skanu, ir žiūrėjai man tiesiai į akis. Paskui važiavom į žirgyną ir ilgai sėdėjom apžvalgos bokšte.

Aš tų rytų į nieką nekeisčiau. Nors vaikams gimus jie pasikeitė ir mes taip pasikalbėdavom vos keletą minučių. Apie Richterio skalę ir Maslow piramidę, apie donorystę ir tatuiruotes, apie šimtus nuotraukų ir vieną – svarbiausią, apie laivus, jūrinius mazgus ir vaikystėj nemėgtą kvadratą, apie atvirukus ir susitarimą jų neskaityti viešai, apie dirižablius ir kaime esančias gyvūnėlių kapines su „sekretais“, apie slaptą vaikystės kalbą ir senelio lazdą, apie sielas, kurios renkasi sau tėvus ir Dakaro ralį, apie politiką ir karštį išlaikančius termosus, apie šaldytuvo turinį, budizmą, priklausomybes, tavo didžiausią baimę, mano linksmiausią dieną, apie Helovyną, festivalius, Pulp Fiction ir komiksus.

Šiandien manęs klausė, kaip mums pavyko tiek metų. Žiūrėk, visai neprailgo, išnarpliojom jau tą ilgiausią, laikytą garaže. Pernai pasidavėm. Veltui.


2019 04 13
2019-04-15 00:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-15 19:44
varna
Įspūdis – kūl, asociacija – kelionė vaivorykštėm ir fortepiono laiptais, spalvingas, dinamiškas tekstukas, girliandos leitmotyvas vykęs; detalizuoti nesinorėtų, mielai skaityčiau tęsinį, kuris su tokia faina būtybe kaip autorė (-ius) turėtų gi atsirasti, kaip kas kur bepasisuktų. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-15 18:51
ČakoPelėda
Vis paskaitinėju šią auotorę, bet niekaip neprisiruošiu pakomentuot, tad pamėginsiu šįkart jau iš peties, Jums leidus ;-)
Įsivaizduoju, kad gavęs tokį laišką, tariamas ex‘as turėtų „susilydyti“. Tiek romantikos, tiek jausmo keliuose sakinuose - visi tie trisdešimt metų tarsi išdėlioti akimirkų mozaikoje. Aha, kaip tik tai man ir pasirodė stiprioji pusė: kad iš emocijų, akimirkų, o ne iš įvykių ar dialogų nuosekliai (nors vietomis gal ir ne visai nuosekliai) mezgamas tas tarpusavio ryšys.

Visgi man, kaip pašaliniam skaitytojui, iškilo visa eilė  klausimų ar tiesiog painokų vietų, nors gal toks ir buvo sumanymas...?

“ Iki to momento, kai pirmą kartą taip stipriai tada susipykom. – nagi painokas sakinukas, sakyčiau.

„Aš visą naktį gailėjaus, kad liepiau tau miegoti svetainėje – ryte taip trūko...“  - skamba įdomiai: naktį gailėjosi, nes ryte trūko...Kažkaip kitaip mėginčiau apie tą patį, arba tiesiog vietoje brūkšnio – taškas. Nes brūkšnys lyg ir minties tąsa turėtų būt...

„...kur per pirmą pasimatymą išgirdai, kad noriu valgyti (man tai prilygo kone stebuklui)“ – kame stebuklas, nesupratau? Ar kad nori valgyt, ar kad išgirdo? Ar abu kartu? ;-)

„O aš dabar kaskart, važiuodamaS po tiltu“ – maniau, čia iš moters perspektyvos pasakojama. Jei tiesiog netyčia „s“, tada ok, bet jei mano numanoma „ji“ visgi yra „ jis“, tada reikėtų skaityt iš pradžių ir vaizduotėje persidėliot kitaip :D

„Arba vakar, kai ant priekinio mano mašinos stiklo prie mano darbo palikai man raštelį. Visą kelią iki Kopenhagos – galvojau apie tai, kad buvai ten atvažiavęs.“ – lyg iš giedro dangaus ta Kopenhaga, akimirką net subalamūtijo šiek tiek. Bet kokiu atveju, brūkšnys ne vietoje.

„Gal šitai užsimiršo per trisdešimt metų? Tada buvo apniukus diena ir aš tikrai norėjau pamiršti.“ – mano skoniui kiek per daug neatsakytų klausimų. Ką ir kodėl norėta pamiršti? Toliau jokių užuominų apie tai, arčiau irgi.

Pabaiga graži. Nors kiek ir suraizgyta, bet labai sklandžiai išsiraizgo ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-15 15:31
NYda
kaip iš gyvenimo, gal
buvo ne taip, bet buvo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą