Girlianda

Rytais kalbos apie Tomą Sojerį ir tvorą, apie Pavogtą grožį ir Liv, apie motorolerius ir Šri Lanką, apie Madeirą ir lagūnas, apie Labanoro miškus ir himną verkiant, apie Triksterį – slenksčio dievą ir tarmiškų žodžių pamokas – suleidžia mus į vienas kito kambarius, kur dairomės ir norim pasilikti. Po tokių iškalbėtų saulės pagalvių žaidynių – prunkščiam, beveik kaip per Kalėdas pernai, kai bandėm atnarplioti susipynusią eglutės girliandą. Iki to momento, kai pirmą kartą taip stipriai tada susipykom. Aš visą naktį gailėjaus, kad liepiau tau miegoti svetainėje – ryte taip trūko tavo apsivijusių rankų ir kojų.

Pameni, tą sankryžą, kur per pirmą pasimatymą išgirdai, kad noriu valgyti (man tai prilygo kone stebuklui) ir nusivežei mane picos. Žinoma.

O aš dabar kaskart, važiuodamas po tiltu, virš kurio rieda traukinys, sugalvoju norą ir mili sekundę prisimenu tave. Ir tavo smagų juoką, matant mano nuostabą, kai man pirmą kartą tai papasakojai.
Arba kaip tąkart leidai man verkti be paaiškinimo ir išvirei makaronų sriubos su raidelėm.

Arba vakar, kai ant priekinio mano mašinos stiklo prie mano darbo palikai man raštelį. Visą kelią iki Kopenhagos – galvojau apie tai, kad buvai ten atvažiavęs.

Nustebinau tave pikniku prie rajone esančio ežero. Gal šitai užsimiršo per trisdešimt metų? Tada buvo apniukus diena ir aš tikrai norėjau pamiršti. Tu tik valgei, sakei kaip skanu, ir žiūrėjai man tiesiai į akis. Paskui važiavom į žirgyną ir ilgai sėdėjom apžvalgos bokšte.

Aš tų rytų į nieką nekeisčiau. Nors vaikams gimus jie pasikeitė ir mes taip pasikalbėdavom vos keletą minučių. Apie Richterio skalę ir Maslow piramidę, apie donorystę ir tatuiruotes, apie šimtus nuotraukų ir vieną – svarbiausią, apie laivus, jūrinius mazgus ir vaikystėj nemėgtą kvadratą, apie atvirukus ir susitarimą jų neskaityti viešai, apie dirižablius ir kaime esančias gyvūnėlių kapines su „sekretais“, apie slaptą vaikystės kalbą ir senelio lazdą, apie sielas, kurios renkasi sau tėvus ir Dakaro ralį, apie politiką ir karštį išlaikančius termosus, apie šaldytuvo turinį, budizmą, priklausomybes, tavo didžiausią baimę, mano linksmiausią dieną, apie Helovyną, festivalius, Pulp Fiction ir komiksus.

Šiandien manęs klausė, kaip mums pavyko tiek metų. Žiūrėk, visai neprailgo, išnarpliojom jau tą ilgiausią, laikytą garaže. Pernai pasidavėm. Veltui.


2019 04 13