Gelmes neįtikėtinai vaiskias tų
dangaus mėlynių akimis plaukte
įveikia žvilgsnis – jeigu ir nuskęstų,
gulėtų nesvarus žvaigždžių skliaute,
sulėtintai plaikstytųsi aplinkui
jo burės, vėliavos ir inkarų
grandinės, kaltininkui
regėjimui tikrumas joks guru,
svarbu vien – likti ten paskendus,
paviršiumi įvertinti sroves,
žinoti kurioje vien gandas,
o kurioje kryptis, kuri praves.