Kartėlis po opinijos ištrynimo

Kodėl esu – slopina mano balsą
Alsi viduj ąsočio tuštuma.
Taip lūžta talismanai, nepriglausiu
Tikėjimo, kad tebesu gaiva.
Kad tarp bangų yra lygusis tarpas,
Kur plauks plaukikas įprastu ritmu.
Ten  bus ramu, kai prakalbėsiu – kartais,
Besiklausydama čiurlenimo garsų.
Arba naktis išsups šėlsmų fontaną
Ir aš  galėsiu šaukt, kol stygos trūks – 
Nebesakykit man, kad buvo piano,
Kai forte veržėsi į  prietemos krantus ...