Ėjo metai, gailestinti ponai,
Susijuosę rankomis per nugaras,
Patapšnodami pečius po taiklių metimų,
Kartkartėm per užpakalius - padrąsindami,
Kaip Žalgirio vyrai, arba paauklėdami.
Skirtingo amžiaus, bet panašių interesų,
Nors nevienodų ambicijų ir iškrypimų,
Su savais pagoniškai dievais ir
Kleopatrom, pusdieviais ir fetišais.
Bet nei vienas - ne Heraklis ir ne Vytautas.
Kitą kartą - ir negailestingi. Dažniau sau, nei
Kitiems, su padidėjusia insulto rizika:
Taip giliai paslėpę gerą širdį, kad net
Kraujas neberanda, arba rasti nebenori -
Instinktyviai supranta, kada gana.
Esu aš bitė, išskridusi surinkti medų.
ne visą - kiek spėsiu.
Rytas po žalgirio mūšio vėsina
Geriau sevilla fc ir spyris iš kojos nė grakštingas riešo sukimas aplinkeliais
kilimą kartkartėm susuku - ištiesiu o kleopatro taip niekad ir nesutikau vien dulkės dulkės dulkės
visus skirtumus žemė išlygins geriau džiaugtis gera širdimi ir medutį laižyt tik bėda eina metai ir kopinėt jau tingu
5 kažką artimo sielai radau