Kalbos defektai 3.

Kam tuose pavadinimuose reikalingas taškas nesuprantu. Jei jo nebūtų, galėtum, kaip pradėjai, taip ir tęsti, o dabar net alkūnę patrinti į kėdės atlošą sunku, net ne sunku, bet tikra kančia. O nepatrynus dvigubai. Dvigubai arba du kartus, pirma aš, paskui tu. Pirmiau tu, paskiau aš, sunku apsispręsti, kai esi dviese, vis tiek niežti. Labiau abejoti savimi negalima, žiūriu į plynę tarp namų, kuri matytųsi, jei žiūrėčiau iš kito taško.  Šviesų apsemtos gatvės manęs nemigdo.
Dėžėse priešais mus daug dai_g_ (t) ų, jie auga, kai nesinori, kad augtų, stypsta net ir kamšomi. Daiktų sąmokslo teorija, reikalautų paaiškinimo, kas, kodėl, iš kur, lengviau būtų be jų, viską atiduoti, išdalint, nebegyvent daiktiškumu.
Kažkokios nesąmonės, vakar patikrinau laikrodį ar prisuktas, o šiandien jis lydi mus kelionėje laiku ar tiesiog kelionėje, po kurios bus svarbu aptikti saulę, kalbėti reiktų paprasčiau, kad suprasčiau kurioje pusėje esi tu.
Jau beveik miegodamas suprantu, daiktų sąmokslas tikrai yra ir jie supa. Užmigti lengva, nes jie supa mus.