Saulutei

Pėdutėmis per smėlį,
Tipena mano saulė.
Tipena ir tipena,
O smėlis kaista vis ir kaista.

Ir lydos smėlis po pėdutėm,
Pavirsdamas stikliukais.
Ir visas šitas krantas,
Jau it skulptūromis nusėtas.

Tipenk, tipenk saulute...
Stiklo skulptūrom krantą sėk.
Vistiek jau šituo smėlių,
Niekas, niekad nebežengs.

Tipenk tipenk mieloji.
Ir kai išeisi tu, naktin, nakvot,
Lai šitas mūsų krantas,
Primins kaip buvo gera.

Kai spindulėliais šildei,
Kaip šiom švelniom rankutėm,
Vis glostei mano veidą.
Tipenk, tipenk, kol dar neišeini mieloji.