Tavo Paskenduolė

Baigsis potvynis
ir pagaliau
įkvėpsiu oro gurkšnį
skaudžiai
gyvensiu dar
galbūt
tavo prisiminimuose
išsaugok mane
tokią tyrą
ilgomis blakstienomis
tokią geidulingą
pravertomis lūpomis
tokią tylią
po ajerų šaknimis
sudėtos mano rankos
ant baltų krūtų
ir virpa vandens ritmu
pasroviui
gyvensiu dar
kai lelijų pumpurai išbrinks
ir baigsis potvynis
tau atsiūsiu trumpą pranešimą
kad jau laikas
laikas.