Malonėk man išburti
gerą ateitį, Dieve.
Stengiaus nenusidėti.
Dėjau grūdą prie grūdo.
Atidaviau juos pirmam svečiui.
Per daug negalvojau.
Gal reikėjo palaukti,
kokio didingesniojo
ar labiau garbinamo.
Bet aš visada
žinau valytojų vardus,
atveriu jiems vartus,
nešant šiukšles.
Juk tai aš prišiukšlinau, Dieve.
Malonėk jiems išburti gerą ateitį.
Kad tikėtų.
Norėtų atmerkti akis
ant savo pagalvių kas rytą.
Dieve, malonėk man priminti,
kad kažkas siuvo užvalkalą
mano miego kepurei.
Išbučiuočiau rankas
tam siuvėjui –
jo dėka mano vokai lengvai užsimerkia
ir protas skaidrus visą dieną.
Malonėk man išburti
gerą ateitį, Dieve.
Bet, prašau, prisimink,
ne aš vienas šiam sviete
svajoju pasėdėti
ant tavo kelių.
Gal sutilpsim visi.
Jei žinosim vardus.
Pasikviesim.
2019 03 26