Anksti rytą saulė kėlė.
Prasidėjo pasakėlė
Apie meškiną gudruolį-
Jis paliko žiemos guolį,
Kur užsnūdo ir miegojo.
Kur sapne miškais klajojo,
Ten kur medų kopinėjo,
Ir vargelio neregėjo
Nei užpuls, nei gels bitelės
Juk lokys sapne - karalius!
Bet žinau, svarbiau teisybė.
Ne tokia juk realybė:
Per miškus ir per palaukę
Jau pavasaris atplaukia.
Jau žibuoklės greit pražys.
Negi dar miegos lokys!


Violita








