špamp

is tekstas iš autoriaus negalėjimo gyvent, nebūnant žmogumi

baras tokia vieta kur
alus  į gerklę
žmonių, kurie nevieni, o
su kitais žmonėm, kuriuos
atseit pažįsta, juos laiko
draugu, kolega, antra puse, gal dievu
dievaži, atraugėjau mintį
ir neieškokit joje tiesos
ne joje esmė – 
jie nedrįsta pripažint
kad tiesiog nori
alaus slydimo žarna kvėpavimo
rijimo, čiulpimo – va
kas svarbiausia, tai kas viduje
nes tai tikrai tavo, o taip – 
nors, kas duotų pačiulpt
su visam? gal, bet nesvarbu – 
jie (o, ne mes) išsinuomoja kitą gerklę
eitį į barą, nes tokie jau jie
yra, bijantys nusižengt, nes jie kaip
avelės išbėgtų iš baro, jei kas sudraustų
kaip vaikučius mokykloj – negerai, negražu.
ir po to svajotų kaip laką, bet
niekad nelaktų.

būti gyva kontradikcija
gražiai su vaikučiais dirbti
ir norėti sprogdint, žudyti – 
ak pasauli, nusigerk!
ir užsidek, vasaros
žole