Ten tyli, nerėksni,
Ta sodyba sena;
Į sidabro naktis
Išsikrausto diena.
Vienutėlė viena,
Tarp vešlių obelų,
Ten nutyla daina,
Ant dulkėtų kelių.
Taip tėvai iškeliaus,
Šulinys pasiliks
Ir ratelis paliaus,
Sukti siūlus nytims.
Ir vaikai iš paskos
Į toliausias šalis;
Sau laimužės ieškot,
Ankstų rytą išklys.
Gailiai cypaus šuo,
Ant grandinės tvirtos.
Prie būdos akmuo
Jam draugelį atstos.
Be tėvų, be vaikų,
Ten sodyba viena;
Iš dienų sujauktų
Iškeliavo daina.