Senoji sodyba

Ten tyli, nerėksni,
Ta sodyba sena;
Į sidabro naktis
Išsikrausto diena.

Vienutėlė viena,
Tarp vešlių obelų,
Ten nutyla daina,
Ant dulkėtų kelių.

Taip tėvai iškeliaus,
Šulinys pasiliks
Ir ratelis paliaus,
Sukti siūlus nytims.

Ir vaikai iš paskos
Į toliausias šalis;
Sau laimužės ieškot,
Ankstų rytą išklys.

Gailiai cypaus šuo,
Ant grandinės tvirtos.
Prie būdos akmuo
Jam draugelį atstos.

Be tėvų, be vaikų,
Ten sodyba viena;
Iš dienų sujauktų
Iškeliavo daina.