Jeronimas, berniukas, kuris nebuvo gėlė

Keletas trumpų pasakojimų iš vaikiškų istorijų projekto – „Jeronimas, berniukas, kuris nebuvo gėlė“:

JERONIMAS BERNIUKAS, KURIS NEBUVO GĖLĖ

Viename mieste gyveno senas namas. Namas buvo toks senas, kad jau daugelį metų pūpsojo atsirėmęs į miesto parko tvorą. O viename iš namo langų gyveno Jeronimas. Tik neapsigaukite ne gėlė, o tikras berniukas, kurį mama ir tėtis augino ant palangės.


JERONIMAS IR KATINAS VARDU MAŽAS

Mama su tėčiu augino Jeronimą, o Jeronimas augino katiną. Katino vardas buvo Mažas, o jo banguotas kailiukas priminė jūros dugną.


JERONIMAS IR NAUJI DEBESYS

Tokius debesis Jeronimas matė pirmą kartą. Jie atrodė tokie matyti ir pažįstami, bet berniukas negalėjo atsiminti kas jie tokie ir kada buvo juos sutikęs. Gal tai buvo užsislaptinusi laivų flotilė, o gal didelis tiramisų pyragas. Tai buvo kažkas ką Jeronimas pažinojo, tik pamiršo, tuomet jis dar neturėjo savo atsiminimų knygos, kurioje būtų nupiešęs šį įvykį. Jeronimas ištiesė ranką ir palietė debesis, galvojo gal palietus, debesys apie save jam perduos žinią. Vos prilietus pukuotą baltą kraštelį įvyko keisčiausias dalykas žemėje, debesys ėmė murkti.

Viena ranka Jeronimas glostė katiną, o kita debesis. Abu jie buvo švelnūs ir banguoti lyg jūros dugnas Jeronimo Mažas ir debesų katinas. Ir dangus turi savo katiną tik daug didesnį pagalvojo berniukas. Dangus didelis, tai ir jo katinas turi – didelis, o Jeronimas mažas, tai ir jo katinas – Mažas. Ne kiekvienas katinas turi savo debesis o Jeronimo Mažas turėjo. Nors iš tiesų Jeronimas nebuvo tikras, tai Mažas turi debesis, ar debesys turi savo Mažą danguje.


JERONIMAS IR MAMOS MEGZTINIAI

Mama puikiai mokėjo megzti nežiūrėdama į mezginį. Megzdama ji žiūrėdavo į Jeronimą, o Jeronimas į pavasarį.

Mama taip užsižiūrėdavo į ant palangės auganti Jeronimą, kad visai nepastebėdavo kaip jos mezginys tapdavo ilgas, ilgas lyg upė. Mama žiūrėdavo į Jeronimą, Jeronimas į pavasarį, o upė vis ilgėjo ir ilgėjo, kol jos tapo tiek daug, jog ji virto jūra. Tikra mėlyna jūra bangavo mezginių klostėmis ir būtų užliejusi visus namus, jei ne Mažas savo miaukimu išbudinęs mamą. Mažas buvo tikras katinas, o tikri katinai vandens nemėgsta.