Žuvis

Vakar skaniai pavalgiau žuvies. Žuvies nugarkaulis su sustyguotais, styrančiais į šonus šonkauliais jau senai buvo išimtas, sumaltas į miltus, ir sumaitintas su priedais. Tegalėjau tik įsivaizduoti, kokio dydžio buvo tas nugarkaulis ir kokio aštrumo šonkauliai. Sėdėjau sau ramiai po vakarienės ant sofutės, ir vąšeliu nėriau savo mintis į spalvotas detales.

Jis prisėdo priešais mane, paėmė gitarą ir ėmė ja groti. Mačiau, kaip jo pirštai glostydami slysta stygomis, virpina jas, gnaibo, brazgina, dūzgina. Kartais užsimiršęs jis pradėdavo stuksenti gitaros korpusą, nelyg tai būtų koks būgnas. Garsai liejosi, atrodė kad pro šalį tapena asiliukų banda arba linguoja kupranugarių karavanas. Bet dažniausiai tai būdavo arklių kanopų muzika arba lietaus šnarėjimas. Arba tolimų kraštų dainos ir pokalbiai skersgatviuose.

Įsimečiau riešutų saujelę į burną, ir pabandžiau kramtyti į ritmą.

Jis dar pasiučiau pradėjo belsti ritmą.

Pabandžiau dainuodama pritarti muzikai.

Jis atsakė savo stiliuje, - įnirtingai braukydamas gitaros stygas. Pilnais, gerai artikuliuotais sakiniais.

Palikau nėrinį, ir pasukau link miegamojo. Įsitaisiusi lovoje, stengiausi užmigti: išklausiau visus prieinamus horoskopus per YouTube kanalą, dar kartą permečiau akimis naujienas telefone. Skrandis, suvirškinęs žuvies ašakas, aprimo. Galop, pasidavusi nuovargiui, nuslydau link snaudulio.

O tada
Jis
Paėmė
Stryką
Ir
Smuiką.

O!