NãrcøFrëâkShøw (romantiška serenadinė versija)

Durnelektualumas padarė puikų remiksą šiam eilėraščiui, įnešdamas daugiau durnumo, o aš nutariau įnešti daugiau jausmingumo. Kiek romantiškesnė versija, tinkama dainuoti mylimajai.

O, brangioji!
Aš be tavęs jaučiuosi išprotėjęs,
Jausmų savųjų slėpt daugiau nebegaliu.
Pavasaris atėjo,
Katėms visoms užėjo morčius,
Ir aš po tavo langu stoviu ir žliumbiu.

Žliumbiu jausmingai,
Ir serenadą šitą tau dainuoju.
Snargliai net teka – ką tu su manim darai!
Matau lange
Aš tavo siluetą mielą.
Pravėrus langą perdi pavėjui – gerai!

Tai reiškia,
Kad tu moteris esi tvarkinga.
Namie nepersi man, dvokutis nestovės koktus.
Tu tiktum
Į žmonas būt man per amžių amžius.
Žiūrėk, koks vyras aš balsingas ir gražus!

Bet tu juokies,
Iš nosies išsitraukus snarglį
Jį suvolioji tarp pirštelių taip grakščiai
Ir sprigteliu
Tą rutuliuką į mane paleidi,
Prilimpa prie kaktos jis man tvirtai.

Ach, mylimoji!
Širdingai tau labai dėkoju!
Dedu kišenėn – sudžiovinsiu jį namie.
Skolingas aš
Tau, mylima, tikrai nelieku.
Užspaudžiu vieną šnervę ir... Oh yeah!

Snarglys riebus
Nuo ašarų manų ir pilnas meilės
Jau lekia kaip kometa pas tave.
Tik pliūkšt!
Per visą veidą jis tau išsitaško.
Klyki, užtrenkus langą palieki mane...

Tačiau toliau
Aš serenadą savąją dainuoju.
Žinau, kad tu viduj girdi mane.
Gal snarglį mano
Ant radiatoriaus tu ten jau džiauni?
Ir sudžiovinus jį galvosi tik, tik, tik, tik, tik apie mane...

Karštai mylėsiu
Aš tave, kiek tik galėsiu.
Birželį gal širdy tavojoj ledas atitirps?
Mes drošimės
Nu ta prasme, rogutėm mes asfaltą drošim
Kai lėksim į kalnelį, meilės vaisiai sirps.

Mes lėksime
Abu už rankų susikibę,
Mes saulės palydėt plačiais laukais.
Ir vėjas
Aršiai vels abu prieš plauką,
Mes bėgsim, klyksim palaidais plaukais.

O iki tol
Aš tau kas vakarą dainuosiu
Su balalaika serenadas visokias.
Juk pirmas
Žingsnis buvo šiandien žengtas.
Snarglys – tai kelias į jausmų gelmes.... <3