- Jai -

*  *  *
Tądien prekiavo gėlėmis...
Gulėjo tuščias baltas lapas.
Sraigtiniai laiptai kam aukštyn,
O kam žemyn, – Tau visgi sekas.

Tas žvilgsnis, likęs mintyse,
Kažkas pažįstamo, gal žodis,
Ištartas prieš... gal pakartok,
Visai nebegrubiai atrodys.

Dienotvarkė skurdi tokia:
Laukimais virtę praradimai.
Ištiesi ranką, o šalia
Belikę tik prisiminimai.

Abstrakčios eilės... ar tikrai
Rašai, kai niekas nebelaukia.
Vėlai rašai, galbūt už tai
Pasąmonė viską užbraukia.

Tądien prekiavo gėlėmis.
Ir liko tuščias lapas mažas.
Tik į pasiilgusias akis
Užklysdavo vilties miražas...

*  *  *