Rašyk
Eilės (71797)
Fantastika (2152)
Esė (1687)
Proza (10290)
Vaikams (2487)
Slam (47)
English (1084)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ir atleisk, kad gyvenimą suprantu savaip,
Man ne rožių žiedlapiai ir jų spygliai,
Man tai kelias, takas besidriekiantis antai,
Kur galo jau nebematai.

Žinau tik vieną – kely lydi mane JIS.
Ir tai teikia daug jėgų.
Aš nežinau kur vejo būsiu išblaškyta,
Tačiau tikiu – jis liks su manimi.

Tai kitokia meilė, kitas jausmas,
Tai jutimas jo buvimo,
O tikėjimas į jį,
Traukia lyg stiprybės sūkurin.

Jo teikiama Viltis – 
yra šioj žemėj dar tikrumo,
Bei tyrumo, paprastumo.
Ir šios vilties vedina einu
vingiuotu gyvenimo taku.

2019-03-12 22:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-13 07:27
Kriso Harė
Gal paieškoti kitąkart kažko naujesnio, įdomesnės metaforos ir pan., sėkmės, todėl 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 23:42
klimbingupthewalls
Pataisyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 23:41
__________________
vieną – kely
tikiu – jis
Viltis –
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 23:16
DurnAdomis
kodėl ne ji
kaip man
ji ir tik ji
gal belytė
bet yra
o kaip tu
įsivaizduoji
tipo dievą


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą