Apie sniego skonį (PAMP2)

Dzin-n-n dzin-n-n!!! Dzin-dzilin!!! Taukšt! Labas rytas, kaimiečiai ir miesčionkos! U lia lia! Ne, ne musę nudaužiau, tik punktualųjį laiko žandarą-žadintuvą nutildžiau ir giliai atsidusau. B***, ir vėl keltis, mazochizmas kažkoks. Gumbą kakton tam, kas taip sugalvojo, mąsčiau taip besikasydamas niežtintį užpakalio žandą. Pažiovaujam, pasirąžom, šiaip taip atsikeliam, išgeriam stiklinę vandens! Gurk gurkt gurkt! A-ta-ta!!! Vanduo tam, kad vidurius pramuštų! Jogurto reikėtų dažniau pavartot. Aš be pižamos, tik su glaudėmis, nes taip įpratęs. O ir chalato neturiu, (kas per išmislas vyrams chalatus nešiot) todėl iš karto tenka šokti į dieninius drabužius. Nušlepsiu iki vonios, pasimaivyt prieš veidrodį. Dešine ranka (nes neturiu šukų) prieš plauką paglostau pakaušį, kiek pajuodę paakiai visai neglumima, vistiek gražus bachūras, pa liubomu! Balti dantys, beveik visi vietoje, priekiniai tai tikrai, dar nepraplikęs, o ir pilvas visai ne kaip alaus mėgėjo. Kaičiu skaitytojams arbatinuką. Gersit kavos? Su pienu? Kiek cukraus įvaryti? Aš vietoj cukraus dabar naudoju klevų sirupą, nes prisiskaičiau visokių delfių, cosmopolitanų, gyvenu kaip elitas sveikai tipo viską... Ko pusryčiams, mudakai? Sugalvojau, virsiu skrylių, kiti juos galit žinoti lazankų pavadinimu. Reiškias košę makalošę viriau vakar. Su šoninės spirgais, buvo gardu, kaip du medu. Įsijungiu radiją, susirandu M-1, nes myliu labiausiai, žinokit. Viršutiniam šiepaliuj yra aukščiausios rūšies miltų pakis. Atsinešu kopėčias, nes nepasiekiu, tik metrą pem teužaugau. Trumpas ir visai nedrūtas. Pakeliu žaliuzes, rytinė saulė spigina kakton, užsidedu niauktus akinius. Ant medinės lentutės beriu sriubiniais šaukštais miltus. Kaip gražiai sninga. Suploju katučių. O galvoje vis sukasi mintis „Kas davėt „sniego“ mano systrai? “ Užmušiu! Eik tu, serialų visokių kai prisižiūriu, tai galėčiau tiek visokių bajerių pripasakot, prijomų parodyt, ka žandikauliai atviptų. Tai jau bėgu ant rimto reikalo į wc, nu davai!