Pavasaris.
Upelė virpa, vėl gyva.
Pavasaris.
Greit pražydės ir apdainuota alyva.
Pavasaris.
Jau išskleidė lapus žibuoklės žiedas.
O aš liūdžiu.
O aš šaukiu:
Ateik, ateik, o kur gi tu...
Tavęs meldžiu, ateik.
O paskubėk,
Iš sutemų mane lydėk.
Laukuos tuščiuos
Tarytum gležnas kūdikis jaučiuos.
Juk be tavęs
Bus visos mano pastangos bevaisės.
Tokia gležna, tokia silpna,
Mana diena kaip aimana,
Todėl meldžiu, ateik.
Meldžiuos, meldžiu…
Jog ateini, tave girdžiu…
Žiedai pražys,
Kai pažiūrėsiu į tavas geras akis.
Vien sapnuose
Tave regėjus, džiaugsiuos realybe.
Tik tu ateik.
Ateik greičiau.
Tu taip arti, mane girdi,
Tave jaučiu, ateik.