Laukiančioji

Kai pilnatis bėgioja po sniegą,
vėdina pageltusias akimirkas
laiškuose sudėtas ir
dainuoja lopšinę
eglės vaikams
pasiklydusiems.

Kai kyla saulės veidas,
visą nerimą suverpus,
audžia drobes,
šauksmo aidu puoštas,
vardu raštuotas.

Kai vėjas kalbina
žaibais pražystantį dangų,
namus neužmirštuolėm barsto,
pažadus džiausto tarp puodynių,
lietuje atgaivinti mėgina.

Vakaro migla apsisiautus,
mažoj dėžutėj slepia
džiaugsmo trupinius -
baltai dienai [juodaplaukiui]
Rugiais atplaukiant.