Prieš akis švysteli dangaus platybė
Akimirksniu padalinta.
Vėjo gūsis braunasi pro ausis.
Už horizonto pastogė.
Iki jos visa amžinybė kelio.
Šlapdriba plauna veidą,
Lašai skverbiasi už kaklo.
O tu eini artin pastogės,
Galynėjiesi su gamtos išdaigom.
Vis švysteli ir švysteli
Vos ne į tavę žaibo liežuviai.
Norėtum slėptis,
Bet viskas toli, už horizonto.
Kojos pradeda slysti,
Klimpti į jau pažliugusią žemę.
O tu eini, eini, varvančiais,
Permirkusiais skvernais mosuodama.
Tu negali sustot...