Gyvenu tavimi

Gyvenu tavimi, kada skruostuose uogos susirpę,
Kada vienišus laiškus ant ąžuolo lapų rašai,
Kada žodžiai skausmu be paguodos susirgę –
Gyvenu tavimi, kada snaigėmis lyja beržai .

Ateinu į tave tarp rugiagėlių šnaresiu būti,
Prisiglaudęs vilnoniu kvapu tarpu vėtros krūtų –
Taip myliuos į tave per tikėjimo sausį, rugpjūtį,
Mintinai išsapnuodamas dangų sūnų ir dukrų .

Pasiilgstu tavęs kaip vasaris varveklių žvakidžių,
Kaip vanduo pasiilgsta nuogut nuogutėlės kaitros –
Šitiek laiko nemokšiškai praeičiai klystkelius lydžiau
Ir žinau, kad esu virš vienatvės kelių seklumos .

Taip einu į tave tarp rugiagėlių šnaresiu būti,
Gyvenu tavimi, kada snaigėmis lyja beržai,
Taip myliuos į tave per tikėjimo sausį, rugpjūtį,
Kada tylinčius laiškus vienatvei, brangioji, rašai .