Be kvapo

Juk be jos daug paprasčiau.
Ji įneša dienos šviesos į pilką būvį
Parodo saulės šviesą, Sakuros žiedą,
Pavasario gaivališkumą spindintį.
Ir dingsta.

Tada naktys, žavėjusios auksiniais
Grįžulo ratais aptemsta
Iki juodumos.
O vasaros kaitra plėšo ir degina odą -
Iki skausmo.
Tada visas miestas praranda
Savo žavią egzistenciją.

Juk neprisiminsi kvapo, kai niekada neuodei.
Niekam nelinkiu -
Prarasti -
Kvapo.