Įkritęs

Į liepžiedžių patalus liepžiedžių kvapą
Įkritęs mėnulis įkritęs į taką
Prie durų į kūną žingsniu priartėti
Ir spalvą  mylėjimo spalvą žydėti

Ateina į rudenio skonį atminti
Dar kvepiančio kadagio kvepiančią mintį
Žiema pasirėmus per liepos vasarį
Kad mylintis nori kad mylintis gali

Pakrikštyti viltį tikėjimu kito
Kad aukštis beribis į žemę nukritęs
Pro mėlyną lopą dangaus durų plotį
Savim atsakyti už paprastą žodį

Kad medis lapotų krūtinę į širdį
Vienintelę tiesą auginti kaip mirtį
Lyg diemedžio debesys niekad nelytų
Ant svetimo skausmo savais nuganyto

Lyg laiptais užlipus skaudėtų tik keliai
Įkritęs mėnulis įkritę takeliai
Skausmu palydėtą mylėjimo skonį
Skausmu palytėtą mylėti svajonę