ūkanoje

tavo glėbiui nereikia metaforų
jis bermudinio trikampio mistika
gal ambrozijos perpilnė amfora
kai dievai suka žmogų į vystyklą
tavo upei nėra pavadinimo
ji trapus šaltinėlis be nuotekų
mini dramoj tik sykį paminimas
kaip eilinis paskendusio nuotykis
tavo rankose ankantys krateriai
ir išnykus viduramžių muzika
ūkanoj paslaptingai nematanti
pasroviui tavo upėje nuteku