Aš peržengiu slenkstį namų,
Ribą, kuri skiria namus
Nuo paslaptingos tamsos,
Nuo to kas baugina.
Buvai mano namai, kurie šildė.
Šildei sielos mažiausius plyšius.
Esi tokia pat tamsa už ribos,
Kuri nebegąsdina mano jausmų.
Vakar leidai mylėti laisvai,
Tavo šiluma – mano namai.
Dabar esi tik asmuo minioje.
Pakeitei spyną mano namų.
2019-02-07 11:34
namų namus namai - per daug tų pačių įvaizdžių viename eilėraštuke. Žvelgite plačiau, giliau. Už meninę raišką 1
2019-02-07 02:09
Yra atotrūkis tarp pirmos posmelio ir likusių dviejų. Taip ir lieka neaišku, kas yra tas "slenkstis". Jei pirmoje eilėraščio eilutėje ant šio vaizdinio nebūtų daromas akcentas, gal tai ir nebūtų taip svarbu, tačiau juk tai viso kūrinio akcentas, todėl liekantis neaiškumas yra esminiu trūkumu, du posmeliai tampa tik aprašinėjimu įvykusio fakto.
2019-02-07 01:47
tekstukas paprastutis. nuspalvinus viena kita metafora gal ir dramos daugiau būtų. kol kas 1+