Mylim gyvenimą.
Mylime ir kai skausmas širdį drasko,
o ypač, kai kelias Amžinybėn nebeilgas.
Tada aš pripažįstu fiasco –
žmogaus kančia šerkšnu plaukuose žvilga.
Mylėkime gyvenimą, nors metai skrieja vėju.
Mylėkime, prisimindami vaikystę, pokarį,
kai duonos neturėjom...
Tad aš ir sakau –
Myliu gyvenimą, kai rytas į duris pabeldžia.
Tada jį myliu dar labiau.
Po bemiegės nakties pavargusi širdis
vėl džiaugiasi ir geidžia
paguosti žmogų, kuriam gal sunkiau...