Sustokim:
ištroškę akmenys cypia
saulės lizde
švelnūs vėjo pirštai lupinėja šviesą
diena prisirenka rakščių
ir miršta išvarvėdama per medžių įskilimus
lieka nematoma mirtis
ir viską persmelkusi džiaugsminga
dangaus tuštuma
2019-02-07 11:26
Toks lengvutis pamąstymas, pasikalbėjimas su savimi.
2019-02-07 01:51
na ir dėl ko visos šios kančios. kaip tai įprasminti jas nepamaišytų. bet spalvų yra. tegul ir gluminančių vietomis. o tai jau šis tas. 2+
2019-02-07 01:39
Perskaičius kyla mintis, kad autoriui poezija yra gyvenime. Pavadinimas - klausimas, tekstas - atsakymas. Jausmingas, šiek tiek tuščiažodžiaujant parašytas eilėraštis, kuris vis tik vertas dėmesio.