Likimas

Tyki nežinia pabeldė į langą,
nelaukusi įžūli ji įėjo vidun;
kur nieks jos nelaukė nei pasiilgo,
ji pravėrė duris tarsi jos čia namai.

„Eik šalin“ – jai supykusi tarė,
šeimininkė juoda tuštuma,
amžių amžiais buvau aš likimų valdovė,
tu įkalinta mano sielos migloj.

Taip atslinko paklydęs likimas,
ir išvijo kas buv iki jo,
„Niekam kitam čia vietos neliko“ – tarė jis,
kai nugrimzdo tylon...