Jie

Paaiškinu. To jie
neatleidžia, pyksta labiau ir neapykanta
vyzdžius plečia greičiau, kaktoje
raukšlė gilėja.., tik ant ta
raukšle padalintos kaktos
plaukai užkritę, lyg patinai
antakiai, vienas kitą stumią,
kūprinasi, kiek tos
kalbos kuo aiškiau – aiškiai išskirtinai –
daugiau, tuo labiau niekina,
girdėti? – ne, jokiu būdu ne, jokiame atstume,
jie tik matyti nori – tebūnie kiną,
galima ir begarsį,
bet kokį, kad tik būtų vaizdų jiems,
kaip nori į savo kalbą išvers ir
tik vietoj kreipinių Jūs – visur tujins,
kuo iš aukščiau žiūriu, tuo labiau jie
kartojasi, kartojasi,
paskui vienas prie kito priekabiauja,
paskui tirpsta savo pirmadienių rytojuose.