Rašyk
Eilės (71630)
Fantastika (2149)
Esė (1686)
Proza (10268)
Vaikams (2482)
Slam (55)
English (1083)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







O žodžių į sielą
kaip žirnių neberk...
Te pėstute atlinguos,
pavargę ir kelią pažinę.
Niekas taip atsikvėpti nemoka giliau,
kaip laikas, ant rankų parimęs.
Gera jam atmintį žilą kalbėti,
atitolus kiek galint toliau nuo dabar...
O! regiu jau, regiu  –
mažas kaip špygutė pilietis,
o pražilęs kaip senas vilnietis,
kaip iš lango stikle
sušerkšnijus žiema. 

Mažas ir senas deriny viename...
Nežinau, kaip galėčiau štai tokį posmuoti,
jeigu ne ji, šalelė Savęsp.
Būti kalendoriai mums laiko seniai neskaičiuoja,
o vis tiek norisi juoktis iš jų,
iš ten norisi būti gražiu,
iš ten, parsinešus save šimtametį,
į motinos įsuptą žodį,
ir vėl, kaip kadaise,
į vyturį aukštą
vis einam ir einam
kartu pagiedoti.
2019-02-04 21:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-06 12:16
Luiza Šarlotė
Kaip visada puikios eilės, linksmai nuteikė "mažas kaip špygutė pilietis", o pabaiga suteikė rimtį ir išryškino kūrinio prasmę:

iš ten, parsinešus save šimtametį,
į motinos įsuptą žodį,
ir vėl, kaip kadaise,
į vyturį aukštą
vis einam ir einam
kartu pagiedoti.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą