Autoagonija
Aš ėdalo menkas likutis
Žmogaus asmeny pasipūtęs
Tarp dvylikos palmių beždžionę
Įrėmęs į džiaugsmo pašonę
Į tropinį sąžinės karštį
Suku noro ledą bevaržtį
Į Saudo Arabijos naftą
Gręžiu nepažįstamą Kafką
Taip trykšta fontanai dykyne
Kalifų avelę išginę
Ir aš mėsos menkas likutis
Žmogaus asmeny pasipūtęs
Tarp dvylikos Nilo žirafų
Kapstau sau kaltės paragrafą
Kad aukštis didesnis už plotį
Kai dredai įauga į votį
Esu pakraštys vidurinis
Tik tarnas grafaitei vidinis
Tik pikų valetas ant kryžiaus
Tarp Bostono Delio Paryžiaus
Aš ėdalo menkas likutis
Vilty amžinai nesiskutęs
Tarp dvylikos palmių oazės
Nuslinkęs nuo įtampos fazės


esantis






