Akmens talpa

Akmens nakties talpa
Žvėries balsu į kūną –
Lyg rakštimis kalba
Meldimąsi susiūna:


Kaip ašara tamsos
Į angelo bedugnę,
Kaip prakaitas rasos
Į saulės ryto ugnį .

Pro adatas šviesos
Tikėjiman kraujuoti,
Vagim vinies vienos
Į aukštį ir į plotį:


Privalomas todėl
Į nuodėmę drabužis,
Gimdyvei vėl ir vėl
Po kaltę susigūžęs ‚


Ir šauksmo delnuose
Kaltės žaizda rytojui,
Kai regimybėje dvasia
Mirties laiku sustojus .


Taip neregio rūbu
Įsivilkimas duotas,
Kuriuo save rūku
Beteisintum kuprotas:


Lyg rakštimis kalba –
Į maldą skausmo svirtį,
Akmens nakties talpa
Kumščiu į sielos širdį