…Kodėl visas laikas gyvenimo skirtas, mums bėga tarytum laimės sekundės. Tos trumpos mielos širdžiai sekundės, kai sielą sušildo tikrųjų jausmų šiluma. Kai akys pasrūva, kaip nuo jūros druskingo vandens. Kai viskas, kas lieka – tai tavoj krūtinėj vis virpanti plaka širdis. Ir niekas negali atimti to jausmo, to gėrio, to noro mylėti, užjausti, suprasti svetimą skausmą, priimti kaip savą. Žinoti, kad kely tau teko įveikti daug blogio, ne kartą pargriūti, bet ranką ištiesti, pagalbos tikėtis, to mažo stebuklo vardu Žmogiškumas...