Kovno - 19

19 – serija

 
R. E. O Nuolatiniai lietūs paskandino geto grindinį purve. O mūsų ašaros pripildė širdies ertmė. Dar truputėli įtampos ir širdelė sprogs... Kiekvieną akimirką galvojome apie žūtį. Gete pasklido gandas, kad už kelių dienų ateis vokiečiai su lietuviais ir nužudys 10000 žmonių. Nerimas apėmė visus. Šaltis prasiskverbė į sielą. Chaotiškas blaškymasis po getą nepadėdavo niekam nusiraminti. Susitikę žmonės negalėjo kalbėti, nes visus kankino vienas klausymas, „ar šį kartą nužudys mane ir artimuosius“.

Į mane kreipėsi garbingas mūsų bendruomenės narys. Kalbėjo ašarodamas. Buvo nelengva pačiam nepravirkti klausant suaugusio žmogaus širdies kančią.
 
Išas Mechubadas

(Ateina garbingas vyras, apverkdamas savo likimą)

Mano klausymas apie gyvenimą ir mirtį... Sužinojau, kad po dviejų dienų vokiečiai ruošia akciją, kurios metu bus nužudyta daug geto gyventojų. Man atrodo, kad aš ir mano šeima esame pasmerktųjų sąraše. Aš jau žinau, kaip vokiečiai ir lietuviai žudo. Jie mėgsta savo darbą. Jie džiaugiasi liedami kraują. Bet profesionaliems žudikams nebe pakanka nužudyti mūsų. Jie nori kankinti savo aukas. Man pasakojo, kad vokiečiai stebi, o lietuviai žudo. Jiems linksma ir malonu. Todėl iš pradžių jie žvėriškai žudo vaikus. O suaugusius verčia žiūrėti. Po to jie žudo moteris, o vyrus verčia žiūrėti... Aš neištversiu tokio baisaus reginio. Nenoriu matyti, kaip sadistai žudys mano anūkus, nenoriu matyti kaip vokiečiai žudys mano vaikus, negaliu matyti, kaip lietuviai žudys mano žmoną ir motiną... Po to kai žudikai patenkins savo sadistišką prigimtį nužudys ir mane. Man nerūpi mirtis. Bet negaliu ištverti įsivaizdavęs kaip žudys mano artimuosius. Artimųjų kančios pats baisiausias dalykas, kurio aš negaliu ištverti. Tai kančia kurios bijau. Todėl atėjau, paklausti, ar galima man pačiam nusižudyti?... Tokiu būdu išvengčiau baisaus reginio... Ir gal mane palaidotų čia... Gete... Žydiškose kapinėse...

R. E. O

Tu įsitikinęs, kad vokiečiai tave kankins nežmogiškais būdais, tikiesi būti palaidotas tarp saviškių, bet nėra leidžiama pačiam save nužudyti. Vokiečiai nuolatos mus kankina ir skatina nusižudyti. Manęs klausė: „Kodėl jūs nenusižudote taip kaip padarė Berlyno žydai? “. Atsakymas, nes mes daugiau mokėmės Toira. Todėl mes turime daugiau jėgų ištverti nelaimes. Nusižudant tu nusižengsi, prieš Toiros įsakus ir kapituliuosi prieš priešus, susilpninsi bičiulių širdis. Savižudybė, tai baisus Kūrėjo vardo išniekinimas, nes tu deklaruoji, kad netiki, kad Visagalis Kūrėjas gali išgelbėti iš žmogžudžių rankų. Vokiečiai nori mus palaužti, kad mes nusimintume ir palūžtume, tada bus lengviau mus sunaikinti. Nepasiduok. Tikėk, kad Kūrėjas nepaliks Savo tautos. Jau daug šimtmečių pasaulio tautos bando mus sunaikinti, nieko joms nesigauna, nes galų gale Kūrėjas, pasaulio Valdovas mus išgelbėja. Net jei kardą priglaus prie kaklo, neprarask vilties, net paskutinę akimirką gali būti išgelbėtas.