Dangus ramybe kloja žemę
Balta, puria skraiste
Sušildo josios sielą
Pavargusią jis ją supranta
Taip leisdamas po sniegu pailsėt
Žėrinčiai švari ir vėl skaisti
Ramiai, be vėjo gali pamiegoti
Kaip tėvas ją dangus globoja
Lyg dukterį apsaugo, gina.