Kaip yra

Tai ko mes trokštame -
Daug skiriasi nuo kaip yra.
Lyg ir vadžias laikai, žvelgi į kelią,
Ne visagaliai mes - 
Su kryžiais ta kalva
Kažką vėl kviečia, ir mums širdį gelia.
Kas neišvengiama,  o kas dar nenulemta,
Suprast, atskirt sunku nepamėginus.
Žiema, bet vis dar lapai krenta
Nuo obelies, vaisius kur sunokinus.