Sudužę laivai

Paskendo jūroje laivai
Baltas bures sulaužė bangos.
Vėjas nunešė skausmus
Širdis - maža dalelė panaši į laivus.

Su lietaus lašais prisiminus tavo veidą
Verkiu... bet tyliai.

Žinai? Mačiau akis
Givybės pilnas, paskendusias ilgesy...

Aš laukiau, laukiu ir dar lauksiu
Sugrįžtant paskendusių laivų
Visada turėsiu viltį...

Pašauk prašau tu saulę
Man šalta.
Tavęs nėra šalia...
Sustabdyk pasaulį
Noriu pabūt šalia.
Paliesti tavo sapnus... naktimis
Per daug liūdna skęstančių laivų būry.

Padėk man, aš padėsiu tau,
Paimk mane už rankos,
Nusivesk į alsuojančią ramybę...

Pabūsiu antra tavo siela
Numirus nepaliksiu tavo kūno.
Gelbėsiu laivus paskendusius tavo jausmų jūroje,
Žinosiu ateinantį likimą.

Su ašarom, viltim ir saulę
atėjus laikui sukelsiu audrą tavo sielai.
Pažinsi mano jausmus.

Gal kartais prisiminęs mano veidą
Surasi paslėptą lobį,
Ir krentantys balti pūkai ant tavo veido
Užgesins tą ugnį liepsnojančią per naktį

Atmerkęs akis, tikiu, pajusi kaip vėjas ramus
Paglostys tavo jausmus...